- užkarpis
- ùžkarpis sm. (1) NdŽ, Pc, užkarpỹs (3b) Grz žr. užkarpa: 1. M, NdŽ, KŽ, Grž, Pc Išpjauk ùžkarpį ant kablio, kiteip vadžios nesilaikys Srv. Ir raktas, ir skląstis buvo išramtyti ùžkarpiais Vkš. Tą riestainį [įsukalą] maudavo ant rogių stipino, o į jį įkišdavo ienos galą su užkarpiu M.Katk. 2. LKAI119(Šln) Šienvežės storasis galas buvo su ùžkarpiu Vkš. Nudilo, pasidarė toks ùžkarpis ir užkliuvo Grž. | Kad varas zoslane geriau laikytųs, varo šonai buvo su ùžkarpiais – netiesi Vkš. | Kad nebūtų bitėm ùžkarpio vaikščiot, avilių yra dviem landžiais Škt. 3. Jn(Ms), NdŽ apavo užkulnis: Bato užkarpis ėda kojinę Šts. Jau numynė klumpiams ùžkarpius Slnt. Ùžkarpius numyniau, dabar vaikščioju kaip su šliurėms Slnt.
Dictionary of the Lithuanian Language.